Mūsų projektai

FORUMAS „KULTŪROS JŪRA"

Forumas „Kultūros jūra”

2020 m. gegužės 29 d. Palangos kurhauzo salėje įvyko pirmasis Palangos kultūros ir jaunimo centro organizuojamas forumas „Kultūros jūra“, 2021 m. spalio 8 d. – antrasis. Tikimasi, kad šis projektas vystysis ir taps kasmetine kultūros bendruomenės susitikimų erdve Palangoje.
Forumas vadovaujasi šūkiu – „Kultūros jūra: Panirti. Išnirti. Atsinaujinti“. Šūkis kviečia persvarstyti savo vaidmenį kultūros sektoriuje, savo vidinį indėlį, būvį, santykį su kultūra bei įgyti naujų patirčių ir žinių. Renginio metu profesionalūs lektoriai dirba kūrybiškumo, kritinio mąstymo, streso mažinimo temomis pasitelkdami šiuolaikiškus metodus. Taip pat pasidalinti gerąją patirtimi atvyksta kūrėjai, menininkai, kultūros centrų atstovai.

Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė kalba apie forumą: „Tai jau kelis metus besitęsiantis projektas, kurio geografija sparčiai plečiasi – dalyvių sulaukta iš beveik visos Lietuvos. Pasiteisino nestandartinis ir nenuobodus projekto formatas – tai buvo ne tiek konferencinio, o labiau pažintinio pobūdžio renginys, kurio metu, pasitelkiant gerąsias patirtis, dalyviai buvo ne tik supažindinami, bet ir mokomi, kaip jas pritaikyti savo praktikoje. Dar vienas džiugus faktas yra tai, kad kultūros forume dalyvavo ne tik kultūros paslaugų sektoriaus atstovai, bet ir kunigai, senjorai, Trečio amžiaus universiteto studentai, Palangos bendruomenės „Santarvė“ atstovai. Labai džiugu, kad palangiškiams yra įdomūs kultūriniai virsmai, jie noriai dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse ir diskusijose. Tai – atviras forumas ne tik siauram segmentui, bet visiems, kam yra svarbi kultūra.“
Forumą „Kultūros jūra: Panirti. Išnirti. Atsinaujinti“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kontaktinis asmuo: kultūrinių renginių koordinatorė Monika Jarulytė, el. p. projektai@palangoskultura.lt, tel. 868845727

KURHAUZO NYKŠTUKAS

Kurhauzo nykštukas

,,Kurhauzo nykštukas” – vienintelis menų festivalis vaikams gyvuojantis Palangoje. 2018 metais šis festivalis įrodė, jog Palangos mažieji gyventojai ir jų tėveliai nori pažinti profesionalų teatrą ir jo subtilybes. Per šešerius šio festivalio gyvavimo metus jis išaugo į menų festivalį, kuriame galima išvysti ne tik profesionalaus teatro, šokio ir muzikos. 2022 m. sėkmingai startavo “Kurhauzo nykštuko” bičiulių klubas, kurio metu vaikai sužinojo apie popieriaus, objektų, ir lėlių teatrus, lavino savo vaizduotę bei kūrybiškumą, mokinosi išklausyti ir stebėti kitų vaikų kūrybą.

 

Festivalio tikslas – skatinti Palangos miesto ir aplinkinių vietovių vaikus, šeimas domėtis profesionaliu scenos menu, apimančiu teatro, muzikos, šokio žanrus, ugdyti jų kūrybiškumą, per edukacines veiklas ir kūrybines laboratorijas, kurti kartu su profesionaliais atlikėjais.

Palangos mieste, ypač ne sezono metu, menų festivalis „Kurhauzo nykštukas“ siekia būti modernus, skatinantis kuo daugiau vaikų ir šeimų domėtis ne tik tradiciniu teatru, bet ir šiuolaikinio šokio, muzikos, teatro ir baleto spektakliais, dalyvauti edukacinėse programose ir kūrybinėse laboratorijose. Numatomi spektakliai vaizdingi, šiuolaikiški, įdomūs. Apsilankymas festivalyje skatina vaikų susidomėjimą literatūra, kultūra ir kūryba. Spektakliuose skamba gyva muzika, taip pat galima išvysti popierines, sudėtingos technikos lėles bei  šokio spektaklius.

 

Projekto tikslinė auditorija vaikai nuo 0 iki 14 metų ir jų šeimos.
Projekte dalyvauja profesionalūs teatrai iš Lietuvos.

Kontaktinis asmuo: kultūrinės veiklos vadybininkė Ernesta Žaromskytė, el. p. vadybininkas@palangoskultura.lt, tel. 860242086

KONCERTŲ CIKLAS „MUZIKOS VAKARAI KURHAUZE"

Koncertų ciklas „Muzikos vakarai kurhauze”

Siekiant užtikrinti profesionalaus meno sklaidą Palangos kurorte ištisus metus, gimė idėja rengti koncertų ciklą „Muzikos vakarai kurhauze“. Pirmasis šio ciklo koncertas įvyko 2018 m. sausio mėnesį, kuriame simfoninės muzikos programą pristatė Vilniaus muzikos mėgėjų simfoninis orkestras. Šio orkestro pasirodymas tapo tam tikra koncertų ciklo uvertiūra, kuria kasmet pradedami ištisus metus truksiantys „Muzikos vakarai kurhauze“. Koncertų ciklas kviečia į aukšto meninio lygio koncertus, kuriuose dominuoja ne tik pripažinti scenos meistrai, bet ir jauni, talentingi atlikėjai, kurie tik pradeda savo kūrybinį kelią Lietuvoje, nors ir yra koncertavę daugelyje Europos ir pasaulio scenų. Taip pat su profesionaliais atlikėjais turi galimybę koncertuoti ir Palangos talentai. Žiūrovai jau turėjo galimybę išvysti šiuolaikinio šokio šokėją palangiškę Gretą Grinevičiūtę, Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistą Mantą Leonardo Lizzi. Siekiama, kad koncertų ciklo „Muzikos vakarai kurhauze“ programa būtų įdomi ir priimtina įvairialypei klausytojų auditorijai, todėl koncertai pasižymi žanrų įvairove: simfoninės muzikos koncertai, įvairių sudėčių kameriniai koncertai, šokio/baleto spektakliai, edukacijos, programos šeimai. Kurhauzo koncertų salėje pasirodė tokie iškilūs atlikėjai kaip kompozitorius Giedrius Kuprevičius, pianistas Gintaras Januševičius, Archi Quartett, pianistas Gabrielius Alekna; buvo parodyti teatralizuoti koncertai visai šeimai: „Trys paršiukai“ su Lietuvos kameriniu orkestru, „Parodos paveikslėliai“ su Valstybiniu Vilniaus kvartetu ir kt. Taip pat daugybės žiūrovų dėmesio susilaukė džiazo vakarai su italų pianistu Vincenzo Cipriani ir grupe, bei lietuvių vintažinio džiazo grupe the Schwings Band.

Kontaktinis asmuo: kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Žvikaitė, el. p. kultura@palangoskultura.lt, tel. 868883160

PALANGOS MIESTELY

PALANGOS MIESTELY

Tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „PALANGOS MIESTELY 2017“
Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių grupės vadovės Janinos Serapinienės ir jos vadovaujamo kolektyvo „Banguolis“ iniciatyva 2017 m. rugsėjo 23 d. gimė tarptautinis festivalis „Palangos miestely“.
Festivalio atsiradimą nulėmė kolektyvo „Banguolis“ 20 metų veiklos jubiliejus. Taip pat verta paminėti, kad renginys pažymėjo ir kolektyvo vadovės Janinos Serapinienės kūrybinio darbo 40 – metį.
Festivalis buvo integruotas į tarpvalstybinę „Baltų vienybės dienos“ šventę, kuri prasidėjo eisena Vytauto ir Basanavičiaus gatvėmis. Eisenoje dalyvavo didžioji dalis šokių kolektyvų, miesto svečiai, „Baltų vienybės dienos“ dalyviai. Festivalis vyko trijose miesto erdvėse: Jūratės ir Kastyčio skvere, Basanavičiaus gatvėje, aikštėje prie J. Žemaičio paminklo.
Festivalio programa apjungė 17 liaudiškų šokių kolektyvų iš Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos. „Palangos miestelyje“ pasirodė arti 400 šokėjų.
2017 m. festivalio „Palangos miestely“ dalyviai:
Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių ansamblis „Banguolis“;
1. Palangos kultūros ir jaunimo centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblį „Bočiai“;
2. Liepojos universiteto šokių grupė „Banga“;
3. Kretingos meno mokyklos vaikų šokių studija „Ratilėlis“;
4. Birštono kultūros centro vyresniųjų tautinių šokių kolektyvas „Jievaras“;
5. Lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Bijūnas“;
6. Druskininkų kultūros centro tautinių šokių grupė „Kadagys“;
7. Kretingos kultūros centro jaunimo folkloro ansamblis „KITEP“;
8. Anykščių kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Gojus“;
9.Liepojos lietuvių bendruomenės „Rūta“ Lietuvos tradicinės instrumentinės muzikos kapela „Senoliai“;
10. Palangos trečiojo amžiaus universiteto šokių kolektyvas „Jūrė“;
11. Hamburgo lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“;
12. Limbaži miesto liaudies muzikos kapela „Eži“;
13. Limbaži miesto vaikų ir jaunimo liaudies šokių grupė „Varavyksne“;
14. Naujosios Akmenės kultūros rūmų šokių kolektyvas „Alsa“;
15. Liepojos kultūros centro liaudies šokių grupė „Rucavietis“;
16. Kretingos rajono kultūros centro vyresniojo amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas „Toncius“;
17. Bauskės Kultūros centro senjorų šokių kolektyvas “Vēlreiz“;
Festivalio rėmėjai ir partneriai: Palangos miesto savivaldybė, „Atostogų parkas“, „Baltic printing house“, „Vila Auska“, „Gastro pub Šilelis“, ,,Roletailux.lt“, „Palangos vasaros parkas“, „Palangos fotocentras“, „Pajūrio terasos“, „cafė bandukė“, „Finarima“, „HBH“, „Kimba gardumynai“, „Malūno vilos“, „Mirgita“.

JURGI, PAIMK RAKTUS

JURGI, PAIMK RAKTUS

Jurginės tai pavasario, žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė plačiai žinota Žemaitijoje. Dažnas folkloro puoselėtojas Lietuvoje žino, kad pasveikinti pavasarį, sutikti Jurgines jis turiningai gali Palangoje – čia jau seniai rengiamos tradicinės Jurginių šventės.
Švenčių „Jurgi, paimk raktus“ organizatorė – Palangos kultūros ir jaunimo centro etnografė Zita Baniulaitytė.
Legendomis apipintas Birutės kalnas – šventa vieta ne tik palangiškiui, bet ir kiekvienam lietuviui. Pagrindinė šventyklos ašis rodo, kad balandžio 23-oji buvusi svarbiausia palangiškių šventė – tai Jurginės arba Jorė. Pavasario pradžia mūsų senoliams buvo gyvenimo, atgimimo, galimybės išsaugoti gyvybę ir ją gausinti metas.
Palangos kultūros ir jaunimo centras nuo 1990 metų puoselėja atkurtą Jurginių šventės tradiciją XXI a. kurorto aplinkoje. Kasmet į Palangą iš įvairių Lietuvos vietų susirenka folkloro ansambliai, kurių procesija, virtusi linksmomis eitynėmis, keliauja į Birutės parką. Čia pavasarinėmis dainomis, sutartinėmis, įvairiausių liaudies instrumentų ulbėjimais rungtyniaujama su paukščiais. Sukami rateliai apie pradedančius žaliuoti parko medžius tol, kol pučiamų ragų garsai sukviečia visus ant Birutės kalno. Čia skamba pačios gražiausios dainos iš visos Lietuvos. Prisimenama Birutė, Šv. Jurgis ir džiaugiamasi į Palangą atėjusiu pavasariu. Vakare nešini fakelais šventės dalyviais nusileidžia nuo kalno ir uždega laužus prie jūros. Šią šventę ypač mėgsta jaunimas, nes čia jie gali laisvai atskleisti visus savo tradicinės kultūros suvokimo įgūdžius, pajusti gamtos ir žmogaus harmoniją. Susiformavo tradicija, kad kitą dieną – sekmadienį – ant Birutės kalno prie Šv. Jurgio koplyčios aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos žemdirbius. Labai dažnai Jurginių savaitgalis sutampa su Atvelykiu. Tada šventė praturtinama įvairiomis tautiškomis pramogomis šeimai – liaudies sportiniais žaidimais, margučių ridinėjimais, žaidimais ir linksmomis edukacijomis, kiaušinienės kepimu.
Šventę siekiama padaryti vis patrauklesnę eiliniam žiūrovui ir aktualesnę šiuolaikiškam žmogui. Norima ne tik sudominti gyvąja tradicija, bet ir išryškinti nūdienos žmogaus vertybinį santykį su gamta ir menu. Dabarčiai pritaikytos papročių šiuolaikinės interpretacijos, susijusios su gamtos išsaugojimo prasmėmis: duonos kepimo edukacijos, liaudies sportiniai žaidimai, ,,žaliasis’ bėgimas, orientaciniai gamtosauginiai maršrutai. Miestas puošiamas tvarios gyvensenos siekiamybę liudijančiais vizualiaisiais menais: žemės meno, šviesų instaliacijomis, Jurginių fotografijų, liaudies meno parodomis.
Palangos Jurginės skirtos įvairaus amžiaus, įvairių pomėgių palangiškiams ir miesto svečiams. Tikslo įgyvendinimui suburiamos Palangos kūrybinės pajėgos, bendruomenės, savanoriai iš mokyklų bei raitieji skautai. Palangai, kaip kurortui labai svarbu parodyti savo miesto tradicijų gilumą, išryškinti jų prasmę ir neabejotiną savitumą.

Palangos kultūros ir jaunimo centras pateikė Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui  paraišką, kad Palangos Jurginės būtų įtrauktos į nacionalinį nematerialių vertybių sąvadą ir pripažintos neabejotina unikalią mūsų kurorto kultūrą atspindinti vertybė.

JONINĖS PRIE JŪROS

JONINĖS PRIE JŪROS

2013 m. Palangai tapus Lietuvos kultūros sostine, Palangos kultūros ir jaunimo centrui kilo idėja, kad Šventosios miestelis galėtų tapti Joninių sostine. Nuo tada Šventojoje pradėta organizuoti didelė ir įspūdinga Joninių šventė. Kiekvienais metais tiksli šventės lokacija ir turinys šiek tiek keičiasi, tačiau tradiciniai elementai išlieka. Dėmesys skiriamas Joninių atributikai – Joninių vartams, ąžuolo vainikams ir vainikėlių pynimui, Jonų sveikinimams, burtams, vandens ir ugnies temai, folkloro šokiams ir dainoms, šventę vainikuoja vakaro koncertai ir laužas. Nuo 2019 metų gimė nauja tradicija – apie 23.30 valandą, saulei leidžiantis, pajūryje susirinkusius poilsiautojus pakeri įspūdingas vaizdas. Uždegamos Šventosios upės žiotyse stovinti viena ar kelios medinės (šiaudinės) skulptūros. Joms liepsnojant, upėje plukdomi vainikėliai, o sakralioji šventės diena tradiciškai baigiasi prie laužo. Šį reginį stebi keli tūkstančiai žmonių.

Kasmet Kopų alėjoje  ir šalimais nusidriekia per 100 prekybininkų palapinių su įvairiausiomis rankų darbo ir kitokiomis gėrybėmis.  Vieni stalai nukrauti įvairiausiais mediniais ir šiaudiniais rakandais, kiti – rankų darbo kuprinėmis, odiniais ir iš karoliukų suvertais papuošalais, menininkų paveikslais, namų apyvokos priemonėmis, virtuvės reikmenimis, žvakėmis, drabužiais, marškinėliais ir kepurėmis su linksmais užrašais. Dalis prekybininkų vykdo edukacijas.

Skirtingai nei kasmet, nors ir stengdamiesi išlaikyti tradicijas, šventėme 2020 metų Jonines. Dėl dalyvių skaičiaus ribojimo šventę filmavome ir ją pavadinome ,,Virtualios Joninės‘. Tai buvo išskirtinis renginys ir reginys, sulaukęs didžiulio susidomėjimo. Stengsimės ir ateityje išlaikyti turinio kokybę bei ieškoti naujų būdų atskleisti vietos identitetą šiuolaikinėmis priemonėmis, saugant tradicijas. Video medžiagą galite rasti čia.

CANTATE PALANGAI

CANTATE PALANGAI

2019 m. gegužės 19 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje gimė naujas kultūrinis „produktas“ Palangoje – chorinės muzikos šventė „Cantate Palangai“.
Tai bendras Palangos kultūros centro bei kamerinio choro organizuojamas renginys, kurio pagrindinė mintis ir idėja – chorinės muzikos šventė, kurioje būtų pristatomas stambios formos chorinės muzikos projektas.

Chorinės muzikos šventės jungtinio choro dalyviai – PKC kamerinio choro draugai muzikoje:
S.Šimkaus konservatorijos choras, Klaipėdos Žvejų kultūros centro choras „Cantare“, Klaipėdos Universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“, Kretingos kultūros centro choras „Kristalė“. Taip pat čia jau svečiavosi choras „Plungė“, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Lietuvos kariuomenės orkestras.

2019 m. chorinės muzikos šventės programoje skambėjo – J. Rutter „Magnificat“.
2020 m. – priverstinė pertrauka dėl visiems suprantamų priežasčių…
2021 m. – tęstinio projekto „Dainoje tautos dvasia“ pristatymas Palangos bendruomenei ir svečiams – M. K. Čiurlionio chorinė kūryba – kantata „De profundis“, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos.
2022 m. – chorinės muzikos šventės programoje skambėjo – Donatas Zakaras Magnificat
2023 m. – chorinės muzikos šventės programoje skambėjo – Karl Jenkins Symphonic Adiemus
2024 m. – planuojame, repetuojame, ruošiamės…

Kontaktinis asmuo: Edmundas Jucevičius tel. +370 688 74753, el.p. edmarave@gmail.com

SU JŪRA DAINUOK

SU JŪRA DAINUOK

Lygių balsų chorų šventė „Su jūra dainuok!“ pirmą kartą surengta Palangoje 1999 m.
Palangos kultūros ir jaunimo centro meno vadovo Rimgaudo Juozapavičiaus iniciatyva šventę vėl pradėta rengti kurorto šventės „Myliu Palangą“ metu, 2013 m. gegužės mėnesį.
Šventė trunka vieną dieną, joje dalyvauja nuo 200 iki 300 chorinio dainavimo mylėtojų. Atlikėjai dainuoja bendrus kūrinius, kūrinius su akompanimentu ir „a cappella“. Pasirodymai vyksta įvairiose miesto erdvėse, bet jau keletą metų nusistovėjusi koncertų erdvė – centrinė miesto aikštė.
Kolektyvai išreiškia didelį norą atvykti į Palangą ir pristatyti savo veiklą. Šventės programos sudarytojai siekia, kad kiekvienais metais dalyvautų bent keletas naujų kolektyvų iš skirtingų miestų.

FESTIVALIS „1000 SAULIŲ"
FESTIVALIS „1000 saulių“

Pasaulyje ir Lietuvoje vis labiau populiarėja rūpintis savo sveikata, vidine ir išorine darna bei kūrybine išraiška. Aktyvi jaunimo komanda iš Palangos kartu su Palangos kultūros ir jaunimo centru nuo 2016 m. organizuoja nemokamą sveikatingumo festivalį „1000 saulių“.
Sveikatingumo festivalis rengiamas rugpjūčio mėn. Festivalis po atviru dangumi sutraukė jau kelis tūkstančius bendraminčių, kurie siekia susipažinti su įvairiomis savijautą gerinančiomis praktikomis, meninėmis
veiklomis. Festivalyje vyksta sveikuoliška mugė, koncertai, edukacinės dirbtuvės jaunimui ir vaikams. Visi mokytojai dalinasi savo žiniomis nemokamai ir savanoriškai.


Festivaliui įgavus pagreitį Palangoje ir Šventojoje startavo naujas projektas „1000 saulių susitikimai“. Renginiai skirti ne tik įgyti žinių, bet skirti laiko sau, susitikti su savo vidine erdve, jausmais, rasti įtampas ir jas atsipalaiduoti. Pirmas projekto susitikimas, sutraukęs pilną salę dalyvių įvyko 2021 m. vasario pabaigoje. Renginio dalyviai išgirdo ilgamečio savižvalgos, meditacijos mokytojo Tado Kazlausko – ZenSho istoriją, sužinojo ir išbandė keletą meditacijos metodų. Šventojoje kovo ir balandžio mėnesio penktadieniais buvo galima apsilankyti tradicinės jogos pamokose, sutraukiančiose vietos bendruomenę. Projekto metu pristatomi ir vietos jaunimo startuoliai – kovo viduryje Palangos jaunimo erdvėje „Be stogo“ savo veiklą pristatė studijos „Aštuvisa“ įkūrėja Loreta Bočkienė. Balandžio mėnesį vyko net dvi juoko juokos pamokos su profesionaliomis jogos trenerėmis iš Klaipėdos – Jolita Benetiene ir Andželika Drungiliene. Taip pat į projektą įtraukiami ir specialių poreikių turintys bendruomenės nariai. Balandžio 17 d. būtent jiems vyko garso terapija, kurią pravedė perkusininkas, muzikantas Linas Švirinas. Gegužės ir birželio mėnuo buvo skirtas šokiui, judesio terapijai, kontaktinei improvizacijai. Jaunimo organizuojamą projektą „1000 saulių“ 2019 m. rėmė Europos solidarumo korpusas ir Palangos miesto savivaldybė. 2021-2022 m. tęsiami  „1000 saulių susitikimai“, kurių metų vyksta sporto treniruotės, šokio-judesio terapija, meninės ir kūrybinės veiklos. Projekto įgyvendinimui paramą skyrė Sporto rėmimo fondas.

2020 m. surengtas jubiliejinis – penktasis festivalis „1000 saulių”, kuris įvyko tradicinėje vietoje Šventojoje prie Žemaičių alkos, rugpjūčio mėn. 8-9 d. Festivalį parėmė Palangos miesto savivaldybė, laimėjus paramą jaunimo iniciatyvų konkurse. Festivalis prasiplėtė į dviejų dienų renginį, pasipildė programa, dalyviams suteikta galimybė nakvoti palapinėse. Festivalyje vyko apie 40 įvairiausių užsiėmimų, savanoriavo apie 15 veiklų koordinatorių. Festivalio šeštadienio vakarą buvo galima praleisti su Dj muzika. Festivalis sutraukė itin daug rėmėjų, kuriuos sudominti projektu padėjo influencerė Simona Griciūtė-Juodsnukienė.
2021 m. festivalis „1000 saulių” persikėlė į Palangą – Palangos žiemos aikštę bei vyko net 3 dienas. Surengta apie 50 skirtingų veiklų, apsilankė apie 1000 dalyvių iš visos Lietuvos.

2021 ir 2022 m. Projektas 1000 saulių bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Projektą dalinai finansuoja Palangos miesto sav.

Visą informaciją apie projektą galima sužinoti socialiniame tinkle facebook.com, „1000 saulių“ puslapyje.
Kontaktinis asmuo: kultūrinių
renginių koordinatorė Monika Jarulytė, el. p. projektai@palangoskultura.lt, tel. 868845727

MEISTARNĖ

MEISTARNĖ

MEISTARNĖ 2017
Eksperimentinė Palangos amatų studija, skirta tautinio kostiumo metams
Palangoje 2017 m. rugpjūčio 1 – 30 d. kultūros bare „Kablys“ vyko eksperimentinė Palangos amatų studija „Meistarnė“, skirta tautinio kostiumo metams. Projektą – studiją inicijavo PKJC etnografė, folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė, įgyvendino – Palangos kultūros ir jaunimo centras. Amatų studijoje vyko įvairios edukacinės veiklos, koncertai ir parodos.

KONCERTAI.
Folkloro ansamblis „Mėguva“ paskelbė studijos pradžią ir pristatė koncertinę programą „Mūsų pastraje“.
EDUKACIJA. Visą mėnesį vyko edukacinės programos: tautinių kostiumų audimas ir siuvimas, riešinių mezgimas, lėlyčių rišimas, medžio drožyba.
INTERAKTYVUS ŽAIDIMAS. Daug dėmesio sulaukė interaktyvus žaidimas – fotoveidrodis „Pasimatuok tautinį kostiumą“. Fotoveidrodis suteikė galimybę išvysti kaip atrodytumėte su įvairiais tautiniais drabužiais. Specialios įrangos pagalba sukurtos nuotraukos atkeliaudavo kiekvienam asmeniui į jo elektroninį paštą. Tai labai reta ir įdomi galimybė.
SEMINARAI. Amatų studijoje vyko įvairūs seminarai: „Tautinių marškinių siuvimas“, „Moteriškų tautinių kostiumų subtilybės gamintojams“, „Ornamentų simbolika“, „Tradiciniai ornamentai + šiuolaikinis dizainas su Jolanta Rimkute (LT identity)“, „Riešinių mezgimas“, „Delmonų siuvimas“, „Juostų audimas“, Vyriškų tautinių kostiumų subtilybės gamintojams“, „Siuvinėjimo dygsniai ir jų pritaikymas tautiniame kostiume“, „Naginių raukimas“, „Klumpių drožimas ir šiuolaikinių „medpadžių“ kūrimas“.
EKSPOZICIJOS. Visą mėnesį veikė meno meistrų ir tautodailininkų darbų ekspozicijos. Buvo eksponuojami tautiniai kostiumai, riešinės, tautodailininkės T. Žulkienės audiniai, tautodailininkų L. Žulkaus, A. Žulkaus ir G. Venckaus medžio drožiniai, tautodailininkės I. Kvedarienės medžio raižiniai, A. Bukauskienės tekstilės kompozicijos.
Projektas susilaukė didelio dėmesio iš Palangos gyventojų ir svečių.
Projektą rėmė Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

PASVEIKINK JŪRĄ PALANGOJE

PASVEIKINK JŪRĄ PALANGOJE

Nuo 2016 m., kasmet liepos mėn. pabaigoje Palangoje rengiama socialinė akcija „Pasveikink jūrą Palangoje“, tačiau dėl epideminės situacijos nuo 2020 m. akcija nebeorganizuojama. Ši akcija buvo vykdoma prisidedant prie nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“, kurios pagrindinis tikslas – telkti visuomenę – NVO, bendruomenes, savivaldybes, socialiai atsakingo verslo įmones, žiniasklaidos kanalus ir žinomus žmones – bendromis pastangomis keisti Lietuvą.
Socialinės akcijos metu Baltijos jūrą pirmą kartą pamatė daugiau nei du tūkstančiai vaikų. Vaikai (7-12 metų amžiaus) iš visos Lietuvos kiekvieną vasarą buvo nuoširdžiai priimami Palangoje. Jų laukė dviejų dienų programa, kurios svarbiausia dalis – pirmasis susitikimas su jūra.
Socialinė akcija „Pasveikink jūrą Palangoje“ – kurorto savivaldybės atsakas į Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą jungtis prie iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ bei padovanoti šalies vaikams nepamirštamų vasaros akimirkų. Kartu tai – visų palangiškių dovana vaikams, kurie dar nė karto neturėjo galimybės pamatyti jūros.
Nuo ankstaus ryto kurorte skambėdavo vaikų juokas. Iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavę vaikai, lydimi savo vadovų, rinkdavosi prie Palangos kurhauzo. Čia jie buvo supažindinami su animatoriais ir savanoriais, kartu darė rytinę mankštą, įveikė kliūčių ruožą „Linksmieji kalneliai“, žaidė žaidimus, spalvino svajonių pilis. Daugiau nei pusės tūkstančio vaikų eisena patraukdavo link jūros tilto. Eidami J. Basanavičiaus gatve, vaikai šventinę nuotaiką skleisdavo ir aplinkiniams – skambėdavo dainų posmai, skanduotės. Jūratės ir Kastyčio skvere mažuosius kurorto svečius pasitikdavo akcijos „Pasveikink jūrą Palangoje“ iniciatorius bei globėjas Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir kiti svečiai. Kurorto meras visus pakviesdavo keliauti link Palangos tilto bei įgyvendinti savo svajonę – pamatyti banguojančią Baltijos jūrą.
Palangos tiltą užtvindžiusi vaikų jūra, lydima vadovų bei gelbėtojų, patraukdavo į paplūdimį. Čia jų laukdavo ne tik ilgai lauktos pirmosios maudynės jūroje, bet ir kitos atrakcijos – svajonių miesto statyba, žaidimai su vandeniu ir smėliu, spalvotų dulkių fejerverkas ir kitos pramogos.

Akcijos organizatoriai – Palangos kultūros ir jaunimo centras ypač didelį dėmesį skyrė socialinei, sveikatingumo bei saugumo prevencijai. Palangos miesto gelbėtojai vaikams pasakojo apie vandenyje slypinčius pavojus, kaip elgtis ir ištikus nelaimei nepasimesti jūroje, kuri ne visada būna gera. Palangos miesto sveikatos biuras su animatorių pagalba mokė vaikus kaip suteikti pirmąją pagalbą.

Po maudynių vykdavo piknikas ir įvairios pramogos. Sekmadienį, prieš kelionę namo, mažieji kurorto svečiai šėldavo Palangos vasaros parke, lankė muziejus, taip susipažindami su Palanga.

Siekiant, kad visos Lietuvos vaikai turėtų galimybę pamatyti jūrą, lėšų šiam projektui skirdavo Palangos miesto savivaldybė.

Norime pasidžiaugti, jog prie šventės noriai prisidėdavo visa Palanga: LDM Palangos gintaro muziejus, Šunų muziejus, Palangos SC sporto arena, Palangos botanikos parkas, Palangos komunalinis ūkis, Lietuvos paramedikų asociacija, Palangos pasienio užkarda, Palangos miesto policijos komisariatas, Palangos gelbėjimo tarnyba, Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Palangos Senoji gimnazija, V. Jurgučio pagrindinė mokykla, Palangos pradinė mokykla, Palangos kultūros ir jaunimo centro meno kolektyvų dalyviai, laikraščiai „Palangos tiltas“, „Vakarinė Palanga“, bei 30 savanorių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Kretingos, Gargždų, Palangos.
Vaisius, sultis, vandenį ir kitus skanėstus dovanoja prekybos tinklas LIDL, NORTE vanduo, Žemaitijos pienas, kepykla „Gudobelė“.
Gausu ir kitų dovanų: nuo saulės kremus dovanojo „Bioderma“, natūralią kosmetiką ir medžiaginius maišiukus „Aromama“, gerąsias bakterijas „Bifoval“, žuvų taukus „Moller’s“, žurnalus vaikams „FLINTAS“, pramogas Palangos vasaros parkas ir iliuzijų namas „Eureka“, o pikniko metu gražiausias savo dainas atliko Laimos Laipkauskaitės grupė „Mergaitės iš Majamio“.

Kontaktinis asmuo: kultūrinės veiklos vadybininkė Ernesta Žaromskytė, el. p. vadybininkas@palangoskultura.lt, tel. 860242086

DOKUMENTINIS FILMAS „VĖJŲ ŽEMĖ"

Dokumentinis filmas VĖJŲ ŽEMĖ

Palangos kultūros ir jaunimo centro etnografei Zitai Baniulaitytei ir kultūrinės veiklos vadybininkei Monikai Jarulytei 2015 m. kilo idėja sukurti dokumentinį filmą apie Šventosios miestelio senuosius gyventojus, kilusius iš Latvijos dar vadinamus kuršininkais.
Filmo kūrybiniai darbai įpusėjo antroje 2015 m. pusėje ir pasibaigė 2016 m. balandžio mėnesį. Kūrybinę komandą sudarė jauni kino profesionalai, entuziastai, savanoriai, VšĮ „Kakava“ atstovai. Filmo režisierius – Ernestas Samsonas, prodiuseriai – Viktorija Jonkutė, Monika Jarulytė, Ieva Kuzmaitė, Simonas Naudžius.
Filmas jausmingai ir originaliai pasakoja apie pajūrio miestelį Šventąją ir jame įsikūrusią nykstančią Lietuvos Latvių bendruomenę. Kaip teigia kūrėjai, tai mažai kam bežinoma šios buvusios žvejų gyvenvietės istorijos dalis, liudijama paskutiniųjų senosios kartos kuršių palikuonių lūpomis. Taip pat verta paminėti, kad Šventoji kaip ir Palanga iki 1921 m. priklausė Latvijai, todėl šiame miestelyje išliko daug latviškos kultūros pėdsakų.
Filmo veikėjai – Šventosios gyventojai, miestelio svečiai, kuršių draugijos nariai. Kuršių kultūros draugiją 1992 metais įkūrė Šventojoje ir aplink Šventąją gyvenantys kuršių palikuonys, latviai ir jiems prijaučiantys. Tuomet ją sudarė daugiau nei 70 narių. Draugijos pirmininku buvo išrinktas Mikelis Balčius.
Daugiausia darbų nuveikta per pirmuosius penkerius gyvavimo metus – paminėtos visos kalendorinės etnokultūrinės šventės, kartu su Vilniaus bei Klaipėdos universitetų ir Liepojos pedagoginės akademijos dėstytojais bei studentais surengtos penkios etnografinės ekspedicijos.
Šiuo metu draugijos veikla apsiriboja bendrais renginiais kartu su Šventosios seniūnijos bendruomene ir Rucavos seniūnijoje veikiančiomis kultūrinėmis draugijomis.
Filmas „Vėjų žemė“ apkeliavo daugelį Lietuvos ir Latvijos miestų, festivalių, kino teatrų. Filmas vyksta lietuvių ir latvių kalba, gali būti rodomas su lietuviškais, latviškais arba angliškais subtitrais.

Filmo trukmė – 51 min.
Projektą parėmė Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.