KURHAUZO SCENOJE ATGIS XVII a. SEMIOPERŲ DEIVĖS, FĖJOS, RAGANOS IR KITI PERSONAŽAI

2024-05-14

Šis pavasaris Palangos kurhauze klausytojams dovanojo įsimintinus koncertus. „Minint 200 metų sukaktį, pirmiesiems kultūros puoselėtojams grafams Tiškevičiams įsigijus Palangos dvarvietę, koncertų cikle keliavome pro praėjusių amžių muziką su Lietuvos ir tarptautinėmis žvaigždėmis. Kiekviena programa kruopščiai atrinkta tarsi skaniausias saldainis, aukščiausias meninis lygis – šiemet kartelę užkėlėme tikrai aukštai“, – dalinasi kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Žvikaitė. Koncertų ciklas „Muzikos vakarai kurhauze“ atsisveikina iki rudens ir gegužės 18 d. 18 val. klausytojai kviečiami į paskutinį pavasario sezono koncertą „Paslėptoji opera“ su žymiausia Lietuvoje senosios muzikos puoselėtoja Renata Dubinskaite.
Kovo mėnesį kurhauzo salėje pirmą kartą suskambo Šiaulių valstybinio kamerinio choro a cappella programa „Kerintys epochų aidai“. Balandį klausytojus stebino tarptautinis saksofonininko Kęstučio Vaiginio džiazo kvartetas su Grammy nominantais bei laimėtojais iš Niujorko, kurie specialiai Palangai paruošė Baroko muzikos programą džiazo stiliuje. Taip pat abejingų nepaliko elegantiškas ir ryškus „Koncertas Nr.5“, kuriame žinomos Lietuvių menininkės – Dovilė Kazonaitė (sopranas), aktorė Aistė Lasytė, pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė ir drabužių dizainerė Jolanta Talaikytė klausytojus nukėlė į Marios Callas ir Coco Chanel pasaulius.

Šį šeštadienį gegužės 18 d. 18 val. Palangos kultūros centras kviečia į paskutinį pavasario sezono koncertą „Paslėptoji opera“. Ansamblio “Duo Barocco” dainininkės Renata Dubinskaitė ir Saulė Šerytė (mecosopranai), kartu su išilginės fleitos atlikėja Ieva Baublyte, barokinės violončelės atlikėja Roma Jaraminaite ir klavesininke Vaiva Eidukaityte pristatys anglų baroko genijaus Henrio Perselio arijų ir duetų programą. Mįslingas koncerto pavadinimas „Paslėptoji opera“ byloja apie specifinę angliškos operos situaciją XVII amžiuje. Dramatiškiausias jos istorijos puslapis susijęs su politiniu perversmu, kai 1649 m. nuo giljotinos pakylos nusirito paties monarcho galva…. Karalių nuvertusi valdžia įtvirtino puritoniškas nuostatas – teatrai uždaryti, o išskirtinės prabangos reikalavęs operos menas visuotinai pasmerktas. Tačiau operai artimi pastatymai kartais vykdavo slapčia aristokratų namuose, pavadinus juos tiesiog spektakliais ar „reprezentacijomis“. Taigi, „paslėptoji“ opera gyvavo prisidengusi kitų scenos žanrų pavadinimais.

Didysis anglų baroko genijus Henris Perselis gimė 1659-­‐aisiais, paskutiniais operos draudimo metais, ir kūrė jau atstatytos monarchijos sąlygomis, tenkindamas kilmingųjų poreikį įspūdingoms sceninėms pramogoms. Per itin trumpą (mirė sulaukęs vos 36 metų), bet produktyvų muzikinį gyvenimą Perselis parašė muziką daugiau nei 40- čiai spektaklių, kaukių arba semioperų. Joms būdinga tai, kad siužetas plėtojamas pagal dramos spektaklio principus, t.y. pagrindiniai veikėjai scenoje kalba, o dainuoja dažniausiai fantastiniai personažai – deivės ir dievai, raganos, amūrai, alegorinės figūros, kaip antai Naktis, Paslaptis ar Šaltis, arba pastoraliniai, komiški veikėjai, tokie kaip girtas poetas ar aikštinga kambarinė. Todėl koncerte „Paslėptoji opera“ skambėsiantys duetai ir arijos žaižaruos fantastinėmis ir humoristinėmis spalvomis. Juose atsiskleidžia H. Perselio talentas piešti skirtingus charakterius. Pasakojimais ir režisūriniais elementais paįvairintoje koncerto programoje – epizodai iš semioperų „Karalius Artūras“, „Audra“, „Fėjų karalienė“, „Indijos karalienė“,„Pausanijas“, „Didonė ir Enėjas“ ir kt.

Bilietus platina KAKAVA.LT

sekite mus facebook

renginiai